|
|
|
|
литовский словарь / suprieveiksmėti | |
suprieveiksmė́ti (suprieveiksmė́ja, suprieveiksmė́jo) gram. адвербиализироваться, приобрести/приобретать значение или форму наречия
/en/
gram. be/get adverbialized
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | suprieveiksmėju | suprieveiksmėjau | suprieveiksmėdavau | suprieveiksmėsiu |
|---|
| 2p.sg. | suprieveiksmėji | suprieveiksmėjai | suprieveiksmėdavai | suprieveiksmėsi |
|---|
| 3p.sg. | suprieveiksmėja | suprieveiksmėjo | suprieveiksmėdavo | suprieveiksmės |
|---|
| 1p.pl. | suprieveiksmėjam, suprieveiksmėjame | suprieveiksmėjome, suprieveiksmėjom | suprieveiksmėdavome, suprieveiksmėdavom | suprieveiksmėsime, suprieveiksmėsim |
|---|
| 2p.pl. | suprieveiksmėjat, suprieveiksmėjate | suprieveiksmėjot, suprieveiksmėjote | suprieveiksmėdavot, suprieveiksmėdavote | suprieveiksmėsite, suprieveiksmėsit |
|---|
| 3p.pl. | suprieveiksmėja | suprieveiksmėjo | suprieveiksmėdavo | suprieveiksmės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | suprieveiksmėčiau | suprieveiksmėtume, suprieveiksmėtumėme, suprieveiksmėtumėm |
|---|
| 2p. | suprieveiksmėtum, suprieveiksmėtumei | suprieveiksmėtumėte, suprieveiksmėtumėt |
|---|
| 3p. | suprieveiksmėtų | suprieveiksmėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | suprieveiksmėkime, suprieveiksmėkim |
|---|
| 2p. | suprieveiksmėki, suprieveiksmėk | suprieveiksmėkit, suprieveiksmėkite |
|---|
| 3p. | tesuprieveiksmėja, tesuprieveiksmėjie | tesuprieveiksmėjie, tesuprieveiksmėja |
|---|
|
