|
|
|
|
литовский словарь / senstelėti | |
sénstelėti (sénstelėja, sénstelėjo) немного постареть/ стареть; немного устареть/устаревать
/en/
get/ grow (a little) older
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | | | senstelėdavau | senstelėsiu |
|---|
| 2p.sg. | | | senstelėdavai | senstelėsi |
|---|
| 3p.sg. | | | senstelėdavo | senstelės |
|---|
| 1p.pl. | | | senstelėdavom, senstelėdavome | senstelėsime, senstelėsim |
|---|
| 2p.pl. | | | senstelėdavote, senstelėdavot | senstelėsit, senstelėsite |
|---|
| 3p.pl. | | | senstelėdavo | senstelės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | senstelėčiau | senstelėtumėme, senstelėtumėm, senstelėtume |
|---|
| 2p. | senstelėtumei, senstelėtum | senstelėtumėte, senstelėtumėt |
|---|
| 3p. | senstelėtų | senstelėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | senstelėkim, senstelėkime |
|---|
| 2p. | senstelėk, senstelėki | senstelėkit, senstelėkite |
|---|
| 3p. | | |
|---|
|
