|
|
|
|
литовский словарь / konspiruoti | | konspirúoti (konspirúoja, konspirãvo) — конспирировать
/en/ conspire
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | konspiruoju | konspiravau | konspiruodavau | konspiruosiu |
---|
2p.sg. | konspiruoji | konspiravai | konspiruodavai | konspiruosi |
---|
3p.sg. | konspiruoja | konspiravo | konspiruodavo | konspiruos |
---|
1p.pl. | konspiruojam, konspiruojame | konspiravom, konspiravome | konspiruodavome, konspiruodavom | konspiruosime, konspiruosim |
---|
2p.pl. | konspiruojate, konspiruojat | konspiravote, konspiravot | konspiruodavote, konspiruodavot | konspiruosit, konspiruosite |
---|
3p.pl. | konspiruoja | konspiravo | konspiruodavo | konspiruos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | konspiruočiau | konspiruotume, konspiruotumėm, konspiruotumėme |
---|
2p. | konspiruotumei, konspiruotum | konspiruotumėte, konspiruotumėt |
---|
3p. | konspiruotų | konspiruotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | konspiruokim, konspiruokime |
---|
2p. | konspiruok, konspiruoki | konspiruokite, konspiruokit |
---|
3p. | tekonspiruoja, tekonspiruojie | tekonspiruojie, tekonspiruoja |
---|
|