|
|
|
|
литовский словарь / iškilnoti | | iškilnóti (iškilnója, iškilnójo) džn. 1. поднимать/поднять; 2. выселять/выселить, переселять/переселить
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | iškilnoju | iškilnojau | iškilnodavau | iškilnosiu |
---|
2p.sg. | iškilnoji | iškilnojai | iškilnodavai | iškilnosi |
---|
3p.sg. | iškilnoja | iškilnojo | iškilnodavo | iškilnos |
---|
1p.pl. | iškilnojam, iškilnojame | iškilnojome, iškilnojom | iškilnodavom, iškilnodavome | iškilnosime, iškilnosim |
---|
2p.pl. | iškilnojate, iškilnojat | iškilnojot, iškilnojote | iškilnodavot, iškilnodavote | iškilnosite, iškilnosit |
---|
3p.pl. | iškilnoja | iškilnojo | iškilnodavo | iškilnos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | iškilnočiau | iškilnotumėme, iškilnotume, iškilnotumėm |
---|
2p. | iškilnotumei, iškilnotum | iškilnotumėte, iškilnotumėt |
---|
3p. | iškilnotų | iškilnotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | iškilnokime, iškilnokim |
---|
2p. | iškilnoki, iškilnok | iškilnokit, iškilnokite |
---|
3p. | teiškilnoja, teiškilnojie | teiškilnoja, teiškilnojie |
---|
|