|
|
|
|
литовский словарь / pragraužti | |
pragráužti (pragráužia, pragráužė)
1. прогрызть/прогрызать;
pẽlės pragraužė grindìs — мыши прогрызли пол;
2. проточить/протачивать; промыть/промывать;
vanduõ pragraužė malū̃no ùžtvanką — вода прососала [проточила] плотину мельницы;
3. (apie rūgštis) разъесть/разъедать
/de/
durchnagen vt
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | pragraužiu | pragraužiau | pragrauždavau | pragraušiu |
|---|
| 2p.sg. | pragrauži | pragraužei | pragrauždavai | pragrauši |
|---|
| 3p.sg. | pragraužia | pragraužė | pragrauždavo | pragrauš |
|---|
| 1p.pl. | pragraužiame, pragraužiam | pragraužėm, pragraužėme | pragrauždavome, pragrauždavom | pragraušime, pragraušim |
|---|
| 2p.pl. | pragraužiat, pragraužiate | pragraužėt, pragraužėte | pragrauždavot, pragrauždavote | pragraušite, pragraušit |
|---|
| 3p.pl. | pragraužia | pragraužė | pragrauždavo | pragrauš |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | pragraužčiau | pragraužtume, pragraužtumėm, pragraužtumėme |
|---|
| 2p. | pragraužtum, pragraužtumei | pragraužtumėte, pragraužtumėt |
|---|
| 3p. | pragraužtų | pragraužtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | pragraužkime, pragraužkim |
|---|
| 2p. | pragraužk, pragraužki | pragraužkite, pragraužkit |
|---|
| 3p. | tepragraužia, tepragraužie | tepragraužie, tepragraužia |
|---|
|
