|
|
|
|
литовский словарь / užtaisinėti | |
užtaisinė́ti (užtaisinė́ja, užtaisinė́jo) džn.
1. заряжать;
2. заделывать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užtaisinėju | užtaisinėjau | užtaisinėdavau | užtaisinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | užtaisinėji | užtaisinėjai | užtaisinėdavai | užtaisinėsi |
|---|
| 3p.sg. | užtaisinėja | užtaisinėjo | užtaisinėdavo | užtaisinės |
|---|
| 1p.pl. | užtaisinėjame, užtaisinėjam | užtaisinėjome, užtaisinėjom | užtaisinėdavom, užtaisinėdavome | užtaisinėsim, užtaisinėsime |
|---|
| 2p.pl. | užtaisinėjate, užtaisinėjat | užtaisinėjote, užtaisinėjot | užtaisinėdavot, užtaisinėdavote | užtaisinėsit, užtaisinėsite |
|---|
| 3p.pl. | užtaisinėja | užtaisinėjo | užtaisinėdavo | užtaisinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užtaisinėčiau | užtaisinėtume, užtaisinėtumėme, užtaisinėtumėm |
|---|
| 2p. | užtaisinėtumei, užtaisinėtum | užtaisinėtumėte, užtaisinėtumėt |
|---|
| 3p. | užtaisinėtų | užtaisinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užtaisinėkim, užtaisinėkime |
|---|
| 2p. | užtaisinėk, užtaisinėki | užtaisinėkite, užtaisinėkit |
|---|
| 3p. | teužtaisinėja, teužtaisinėjie | teužtaisinėja, teužtaisinėjie |
|---|
|
