|
|
|
|
литовский словарь / išsižudyti | | išsižudyti (išsižùdo, išsižùdė) перебить/перебивать [истребить/истреблять] друг друга
/en/ annihilate each other
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsižudau | išsižudžiau | išsižudydavau | išsižudysiu |
---|
2p.sg. | išsižudai | išsižudei | išsižudydavai | išsižudysi |
---|
3p.sg. | išsižudo | išsižudė | išsižudydavo | išsižudys |
---|
1p.pl. | išsižudom, išsižudome | išsižudėm, išsižudėme | išsižudydavome | išsižudysime |
---|
2p.pl. | išsižudote | išsižudėte, išsižudėt | išsižudydavote | išsižudysite |
---|
3p.pl. | išsižudo | išsižudė | išsižudydavo | išsižudys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsižudyčiau | išsižudytume, išsižudytumėme |
---|
2p. | išsižudytum, išsižudytumei | išsižudytumėte |
---|
3p. | išsižudytų | išsižudytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsižudykim, išsižudykime |
---|
2p. | išsižudyk, išsižudyki | išsižudykit, išsižudykite |
---|
3p. | teišsižudai, teišsižudo | teišsižudai, teišsižudo |
---|
|