|
|
|
|
литовский словарь / sumitrėti | | sumitrė́ti (sumitrė́ja, sumitrė́jo) стать/становиться ловким [проворным]; приобрести/приобретать ловкость
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sumitrėju | sumitrėjau | sumitrėdavau | sumitrėsiu |
---|
2p.sg. | sumitrėji | sumitrėjai | sumitrėdavai | sumitrėsi |
---|
3p.sg. | sumitrėja | sumitrėjo | sumitrėdavo | sumitrės |
---|
1p.pl. | sumitrėjame, sumitrėjam | sumitrėjom, sumitrėjome | sumitrėdavom, sumitrėdavome | sumitrėsime, sumitrėsim |
---|
2p.pl. | sumitrėjate, sumitrėjat | sumitrėjote, sumitrėjot | sumitrėdavote, sumitrėdavot | sumitrėsit, sumitrėsite |
---|
3p.pl. | sumitrėja | sumitrėjo | sumitrėdavo | sumitrės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sumitrėčiau | sumitrėtumėme, sumitrėtumėm, sumitrėtume |
---|
2p. | sumitrėtumei, sumitrėtum | sumitrėtumėt, sumitrėtumėte |
---|
3p. | sumitrėtų | sumitrėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sumitrėkime, sumitrėkim |
---|
2p. | sumitrėki, sumitrėk | sumitrėkite, sumitrėkit |
---|
3p. | tesumitrėja, tesumitrėjie | tesumitrėjie, tesumitrėja |
---|
|