/ru/
побеждать; осиливать
/en/
overpower; beat; defeat; (rungtynėse) win
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | apgaliu | apgalėjau | apgalėdavau | apgalėsiu |
| 2p.sg. | apgali | apgalėjai | apgalėdavai | apgalėsi |
| 3p.sg. | apgali | apgalėjo | apgalėdavo | apgalės |
| 1p.pl. | apgalim, apgalime | apgalėjome, apgalėjom | apgalėdavome, apgalėdavom | apgalėsime, apgalėsim |
| 2p.pl. | apgalite, apgalit | apgalėjote, apgalėjot | apgalėdavote, apgalėdavot | apgalėsite, apgalėsit |
| 3p.pl. | apgali | apgalėjo | apgalėdavo | apgalės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apgalėčiau | apgalėtumėme, apgalėtumėm, apgalėtume |
| 2p. | apgalėtumei, apgalėtum | apgalėtumėte, apgalėtumėt |
| 3p. | apgalėtų | apgalėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apgalėkime, apgalėkim | |
| 2p. | apgalėk, apgalėki | apgalėkit, apgalėkite |
| 3p. | teapgali, teapgalie | teapgali, teapgalie |