|
|
|
|
литовский словарь / prigurkti | | prigur̃kti (prigur̃kia, prìgurkė) šnek. нажраться/ нажираться šnek.
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | prigurkiu | prigurkiau | prigurkdavau | prigurksiu |
---|
2p.sg. | prigurki | prigurkei | prigurkdavai | prigurksi |
---|
3p.sg. | prigurkia | prigurkė | prigurkdavo | prigurks |
---|
1p.pl. | prigurkiam, prigurkiame | prigurkėme, prigurkėm | prigurkdavom, prigurkdavome | prigurksim, prigurksime |
---|
2p.pl. | prigurkiat, prigurkiate | prigurkėt, prigurkėte | prigurkdavote, prigurkdavot | prigurksite, prigurksit |
---|
3p.pl. | prigurkia | prigurkė | prigurkdavo | prigurks |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | prigurkčiau | prigurktumėm, prigurktumėme, prigurktume |
---|
2p. | prigurktum, prigurktumei | prigurktumėte, prigurktumėt |
---|
3p. | prigurktų | prigurktų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | |
---|
2p. | | |
---|
3p. | teprigurkia, teprigurkie | teprigurkie, teprigurkia |
---|
|