|
|
|
|
литовский словарь / sugriaudėti | |
sugriáudėti (sugriáudėja, sugriáudėjo) загреметь/греметь;
perkū́nas sugriáudėjo — гром загремел
/ru/
загреметь
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sugriaudėju | sugriaudėjau | sugriaudėdavau | sugriaudėsiu |
|---|
| 2p.sg. | sugriaudėji | sugriaudėjai | sugriaudėdavai | sugriaudėsi |
|---|
| 3p.sg. | sugriaudėja | sugriaudėjo | sugriaudėdavo | sugriaudės |
|---|
| 1p.pl. | sugriaudėjame, sugriaudėjam | sugriaudėjom, sugriaudėjome | sugriaudėdavome, sugriaudėdavom | sugriaudėsim, sugriaudėsime |
|---|
| 2p.pl. | sugriaudėjate, sugriaudėjat | sugriaudėjote, sugriaudėjot | sugriaudėdavot, sugriaudėdavote | sugriaudėsit, sugriaudėsite |
|---|
| 3p.pl. | sugriaudėja | sugriaudėjo | sugriaudėdavo | sugriaudės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sugriaudėčiau | sugriaudėtumėme, sugriaudėtumėm, sugriaudėtume |
|---|
| 2p. | sugriaudėtum, sugriaudėtumei | sugriaudėtumėte, sugriaudėtumėt |
|---|
| 3p. | sugriaudėtų | sugriaudėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sugriaudėkime, sugriaudėkim |
|---|
| 2p. | sugriaudėk, sugriaudėki | sugriaudėkit, sugriaudėkite |
|---|
| 3p. | tesugriaudėja, tesugriaudėjie | tesugriaudėja, tesugriaudėjie |
|---|
|
