|
|
|
|
литовский словарь / sudruskėti | | sudruskė́ti (sudruskė́ja, sudruskė́jo) превратиться/превращаться в соль
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sudruskėju | sudruskėjau | sudruskėdavau | sudruskėsiu |
---|
2p.sg. | sudruskėji | sudruskėjai | sudruskėdavai | sudruskėsi |
---|
3p.sg. | sudruskėja | sudruskėjo | sudruskėdavo | sudruskės |
---|
1p.pl. | sudruskėjame, sudruskėjam | sudruskėjome, sudruskėjom | sudruskėdavome, sudruskėdavom | sudruskėsim, sudruskėsime |
---|
2p.pl. | sudruskėjate, sudruskėjat | sudruskėjot, sudruskėjote | sudruskėdavote, sudruskėdavot | sudruskėsite, sudruskėsit |
---|
3p.pl. | sudruskėja | sudruskėjo | sudruskėdavo | sudruskės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sudruskėčiau | sudruskėtumėm, sudruskėtumėme, sudruskėtume |
---|
2p. | sudruskėtum, sudruskėtumei | sudruskėtumėte, sudruskėtumėt |
---|
3p. | sudruskėtų | sudruskėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sudruskėkime, sudruskėkim |
---|
2p. | sudruskėki, sudruskėk | sudruskėkit, sudruskėkite |
---|
3p. | tesudruskėjie, tesudruskėja | tesudruskėja, tesudruskėjie |
---|
|