/ru/
удивляться
/en/
be astonished/surprised/ amazed (at)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | nusistebiu | nusistebėjau | nusistebėdavau | nusistebėsiu |
| 2p.sg. | nusistebi | nusistebėjai | nusistebėdavai | nusistebėsi |
| 3p.sg. | nusistebi | nusistebėjo | nusistebėdavo | nusistebės |
| 1p.pl. | nusistebime, nusistebim | nusistebėjome, nusistebėjom | nusistebėdavome | nusistebėsime |
| 2p.pl. | nusistebite | nusistebėjote, nusistebėjot | nusistebėdavote | nusistebėsite |
| 3p.pl. | nusistebi | nusistebėjo | nusistebėdavo | nusistebės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nusistebėčiau | nusistebėtumėme, nusistebėtume |
| 2p. | nusistebėtumei, nusistebėtum | nusistebėtumėte |
| 3p. | nusistebėtų | nusistebėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nusistebėkime, nusistebėkim | |
| 2p. | nusistebėk, nusistebėki | nusistebėkite, nusistebėkit |
| 3p. | tenusistebie, tenusistebi | tenusistebie, tenusistebi |