|
|
|
|
литовский словарь / išiminėti | | išiminė́ti (išiminė́ja, išiminė́jo) džn. mžb., išimlióti (išiminė́ja, išiminė́jo) džn. вынимать/вынуть, выбирать/выбрать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išiminėju | išiminėjau | išiminėdavau | išiminėsiu |
---|
2p.sg. | išiminėji | išiminėjai | išiminėdavai | išiminėsi |
---|
3p.sg. | išiminėja | išiminėjo | išiminėdavo | išiminės |
---|
1p.pl. | išiminėjame, išiminėjam | išiminėjome, išiminėjom | išiminėdavom, išiminėdavome | išiminėsim, išiminėsime |
---|
2p.pl. | išiminėjat, išiminėjate | išiminėjote, išiminėjot | išiminėdavote, išiminėdavot | išiminėsite, išiminėsit |
---|
3p.pl. | išiminėja | išiminėjo | išiminėdavo | išiminės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išiminėčiau | išiminėtumėm, išiminėtume, išiminėtumėme |
---|
2p. | išiminėtumei, išiminėtum | išiminėtumėte, išiminėtumėt |
---|
3p. | išiminėtų | išiminėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išiminėkime, išiminėkim |
---|
2p. | išiminėk, išiminėki | išiminėkite, išiminėkit |
---|
3p. | teišiminėjie, teišiminėja | teišiminėjie, teišiminėja |
---|
|