/ru/
напрягаться; втягивать затащить
/en/
1. (stengtis) strain oneself; exert oneself; 2. (įsitraukti, pvz., į vidų) pull (in, into), draw (in, into)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsitempiu | įsitempiau | įsitempdavau | įsitempsiu |
| 2p.sg. | įsitempi | įsitempei | įsitempdavai | įsitempsi |
| 3p.sg. | įsitempia | įsitempė | įsitempdavo | įsitemps |
| 1p.pl. | įsitempiam, įsitempiame | įsitempėm, įsitempėme | įsitempdavome | įsitempsime |
| 2p.pl. | įsitempiate | įsitempėte, įsitempėt | įsitempdavote | įsitempsite |
| 3p.pl. | įsitempia | įsitempė | įsitempdavo | įsitemps |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsitempčiau | įsitemptume, įsitemptumėme |
| 2p. | įsitemptum, įsitemptumei | įsitemptumėte |
| 3p. | įsitemptų | įsitemptų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsitempkime, įsitempkim | |
| 2p. | įsitempk, įsitempki | įsitempkit, įsitempkite |
| 3p. | teįsitempie, teįsitempia | teįsitempie, teįsitempia |