/ru/
собирать; сочленять
/en/
1. (įrengimus ir pan.) assemble; 2. (apie sąnarius) joint
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | sunarstau | sunarsčiau | sunarstydavau | sunarstysiu |
| 2p.sg. | sunarstai | sunarstei | sunarstydavai | sunarstysi |
| 3p.sg. | sunarsto | sunarstė | sunarstydavo | sunarstys |
| 1p.pl. | sunarstom, sunarstome | sunarstėm, sunarstėme | sunarstydavom, sunarstydavome | sunarstysime, sunarstysim |
| 2p.pl. | sunarstot, sunarstote | sunarstėte, sunarstėt | sunarstydavot, sunarstydavote | sunarstysite, sunarstysit |
| 3p.pl. | sunarsto | sunarstė | sunarstydavo | sunarstys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sunarstyčiau | sunarstytumėme, sunarstytumėm, sunarstytume |
| 2p. | sunarstytumei, sunarstytum | sunarstytumėt, sunarstytumėte |
| 3p. | sunarstytų | sunarstytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sunarstykime, sunarstykim | |
| 2p. | sunarstyki, sunarstyk | sunarstykit, sunarstykite |
| 3p. | tesunarstai, tesunarsto | tesunarstai, tesunarsto |