/ru/
развратничать; распутничать
/en/
lead a depraved life; indulge in lust
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išištvirkauju | ištvirkavau | ištvirkaudavau | ištvirkausiu |
| 2p.sg. | išištvirkauji | ištvirkavai | ištvirkaudavai | ištvirkausi |
| 3p.sg. | išištvirkauja | ištvirkavo | ištvirkaudavo | ištvirkaus |
| 1p.pl. | išištvirkaujame, išištvirkaujam | ištvirkavome, ištvirkavom | ištvirkaudavome, ištvirkaudavom | ištvirkausim, ištvirkausime |
| 2p.pl. | išištvirkaujate, išištvirkaujat | ištvirkavote, ištvirkavot | ištvirkaudavot, ištvirkaudavote | ištvirkausit, ištvirkausite |
| 3p.pl. | išištvirkauja | ištvirkavo | ištvirkaudavo | ištvirkaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ištvirkaučiau | ištvirkautumėm, ištvirkautumėme, ištvirkautume |
| 2p. | ištvirkautum, ištvirkautumei | ištvirkautumėte, ištvirkautumėt |
| 3p. | ištvirkautų | ištvirkautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ištvirkaukim, ištvirkaukime | |
| 2p. | ištvirkauk, ištvirkauki | ištvirkaukit, ištvirkaukite |
| 3p. | teišištvirkauja, teišištvirkaujie | teišištvirkaujie, teišištvirkauja |