/ru/
выбираться; проталкиваться
/en/
(pvz., iš minios) get out; elbow/ push one's way (out of a crowd)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsigrūdu | išsigrūdau | išsigrūsdavau | išsigrūsiu |
| 2p.sg. | išsigrūdi | išsigrūdai | išsigrūsdavai | išsigrūsi |
| 3p.sg. | išsigrūda | išsigrūdo | išsigrūsdavo | išsigrūs |
| 1p.pl. | išsigrūdam, išsigrūdame | išsigrūdome, išsigrūdom | išsigrūsdavome | išsigrūsime |
| 2p.pl. | išsigrūdate | išsigrūdot, išsigrūdote | išsigrūsdavote | išsigrūsite |
| 3p.pl. | išsigrūda | išsigrūdo | išsigrūsdavo | išsigrūs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsigrūsčiau | išsigrūstume, išsigrūstumėme |
| 2p. | išsigrūstumei, išsigrūstum | išsigrūstumėte |
| 3p. | išsigrūstų | išsigrūstų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsigrūskim, išsigrūskime | |
| 2p. | išsigrūski, išsigrūsk | išsigrūskite, išsigrūskit |
| 3p. | teišsigrūdie, teišsigrūda | teišsigrūdie, teišsigrūda |