/ru/
рыдать; причитать
/en/
1. sob, weep; 2. (garbstyti mirusįjį) lament (for, over); mourn (for, over), wail (over)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | raudu | raudojau | raudodavau | raudosiu |
| 2p.sg. | raudi | raudojai | raudodavai | raudosi |
| 3p.sg. | rauda | raudojo | raudodavo | raudos |
| 1p.pl. | raudam, raudame | raudojom, raudojome | raudodavom, raudodavome | raudosim, raudosime |
| 2p.pl. | raudat, raudate | raudojot, raudojote | raudodavot, raudodavote | raudosit, raudosite |
| 3p.pl. | rauda | raudojo | raudodavo | raudos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | raudočiau | raudotume, raudotumėme, raudotumėm |
| 2p. | raudotumei, raudotum | raudotumėt, raudotumėte |
| 3p. | raudotų | raudotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | raudokim, raudokime | |
| 2p. | raudok, raudoki | raudokit, raudokite |
| 3p. | teraudie, terauda | terauda, teraudie |