/ru/
вывозить, увозить
/en/
1. take out; remove ; drive/ take away; 2. (prekes) export
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išvežu | išvežiau | išveždavau | išvešiu |
| 2p.sg. | išveži | išvežei | išveždavai | išveši |
| 3p.sg. | išveža | išvežė | išveždavo | išveš |
| 1p.pl. | išvežam, išvežame | išvežėme, išvežėm | išveždavome, išveždavom | išvešim, išvešime |
| 2p.pl. | išvežat, išvežate | išvežėt, išvežėte | išveždavote, išveždavot | išvešite, išvešit |
| 3p.pl. | išveža | išvežė | išveždavo | išveš |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išvežčiau | išvežtumėm, išvežtumėme, išvežtume |
| 2p. | išvežtumei, išvežtum | išvežtumėte, išvežtumėt |
| 3p. | išvežtų | išvežtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išvežkime, išvežkim | |
| 2p. | išvežki, išvežk | išvežkite, išvežkit |
| 3p. | teišvežie, teišveža | teišveža, teišvežie |