/en/
1. (mokėti susišnekėti) understand each other; mes negalėjome s. we could not make ourselves understood; jie lietuviškai susikalba they speak Lithuanian;2. (susitarti) come to an understanding (with); agree (with), arrange (things) (with)
/de/
sich verständigen
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | susikalbu | susikalbėjau | susikalbėdavau | susikalbėsiu |
2p.sg. | susikalbi | susikalbėjai | susikalbėdavai | susikalbėsi |
3p.sg. | susikalba | susikalbėjo | susikalbėdavo | susikalbės |
1p.pl. | susikalbam, susikalbame | susikalbėjome, susikalbėjom | susikalbėdavome | susikalbėsime |
2p.pl. | susikalbate | susikalbėjot, susikalbėjote | susikalbėdavote | susikalbėsite |
3p.pl. | susikalba | susikalbėjo | susikalbėdavo | susikalbės |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | susikalbėčiau | susikalbėtume, susikalbėtumėme |
2p. | susikalbėtumei, susikalbėtum | susikalbėtumėte |
3p. | susikalbėtų | susikalbėtų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | susikalbėkime, susikalbėkim | |
2p. | susikalbėk, susikalbėki | susikalbėkit, susikalbėkite |
3p. | tesusikalbie, tesusikalba | tesusikalba, tesusikalbie |