|
|
|
|
литовский словарь / išbūgnyti | |
išbū̃gnyti (išbū̃gnija, išbū̃gnijo (apskelbti) раззвонить šnek., раструбить šnek.
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išbūgniju | išbūgnijau | išbūgnydavau | išbūgnysiu |
|---|
| 2p.sg. | išbūgniji | išbūgnijai | išbūgnydavai | išbūgnysi |
|---|
| 3p.sg. | išbūgnija | išbūgnijo | išbūgnydavo | išbūgnys |
|---|
| 1p.pl. | išbūgnijame, išbūgnijam | išbūgnijome, išbūgnijom | išbūgnydavom, išbūgnydavome | išbūgnysime, išbūgnysim |
|---|
| 2p.pl. | išbūgnijat, išbūgnijate | išbūgnijote, išbūgnijot | išbūgnydavot, išbūgnydavote | išbūgnysit, išbūgnysite |
|---|
| 3p.pl. | išbūgnija | išbūgnijo | išbūgnydavo | išbūgnys |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išbūgnyčiau | išbūgnytumėm, išbūgnytume, išbūgnytumėme |
|---|
| 2p. | išbūgnytum, išbūgnytumei | išbūgnytumėt, išbūgnytumėte |
|---|
| 3p. | išbūgnytų | išbūgnytų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išbūgnykim, išbūgnykime |
|---|
| 2p. | išbūgnyk, išbūgnyki | išbūgnykite, išbūgnykit |
|---|
| 3p. | teišbūgnija, teišbūgnijie | teišbūgnijie, teišbūgnija |
|---|
|
