|
|
|
|
литовский словарь / rytėti | | rytė́ti I (rỹti, rytė́jo) лежать свернувшись
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | rytėju | rytėjau | rytėdavau | rytėsiu |
---|
2p.sg. | rytėji | rytėjai | rytėdavai | rytėsi |
---|
3p.sg. | rytėja | rytėjo | rytėdavo | rytės |
---|
1p.pl. | rytėjam, rytėjame | rytėjom, rytėjome | rytėdavom, rytėdavome | rytėsim, rytėsime |
---|
2p.pl. | rytėjate, rytėjat | rytėjote, rytėjot | rytėdavot, rytėdavote | rytėsit, rytėsite |
---|
3p.pl. | rytėja | rytėjo | rytėdavo | rytės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | rytėčiau | rytėtume, rytėtumėm, rytėtumėme |
---|
2p. | rytėtumei, rytėtum | rytėtumėte, rytėtumėt |
---|
3p. | rytėtų | rytėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | rytėkim, rytėkime |
---|
2p. | rytėki, rytėk | rytėkit, rytėkite |
---|
3p. | terytėja, terytėjie | terytėja, terytėjie |
---|
|