|
|
|
|
литовский словарь / sukabinėti | |
sukabinė́ti (sukabinė́ja, sukabinė́jo) džn.
1. сцеплять/сцепить;
2. увешивать/увешать/обвешивать/обвешать, развешивать/развешать; вешать/повесить;
s. užúolaidas — повесить занавеси;
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sukabinėju | sukabinėjau | sukabinėdavau | sukabinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | sukabinėji | sukabinėjai | sukabinėdavai | sukabinėsi |
|---|
| 3p.sg. | sukabinėja | sukabinėjo | sukabinėdavo | sukabinės |
|---|
| 1p.pl. | sukabinėjam, sukabinėjame | sukabinėjome, sukabinėjom | sukabinėdavome, sukabinėdavom | sukabinėsime, sukabinėsim |
|---|
| 2p.pl. | sukabinėjat, sukabinėjate | sukabinėjote, sukabinėjot | sukabinėdavot, sukabinėdavote | sukabinėsit, sukabinėsite |
|---|
| 3p.pl. | sukabinėja | sukabinėjo | sukabinėdavo | sukabinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sukabinėčiau | sukabinėtume, sukabinėtumėm, sukabinėtumėme |
|---|
| 2p. | sukabinėtum, sukabinėtumei | sukabinėtumėte, sukabinėtumėt |
|---|
| 3p. | sukabinėtų | sukabinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sukabinėkim, sukabinėkime |
|---|
| 2p. | sukabinėk, sukabinėki | sukabinėkite, sukabinėkit |
|---|
| 3p. | tesukabinėjie, tesukabinėja | tesukabinėjie, tesukabinėja |
|---|
|
