/ru/
измучивать, истомлять
/en/
tire; exhaust, weary; į. akis tire one's eyes ; į. arklį fag, arba do up, one's horse
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įvarginu | įvarginau | įvargindavau | įvarginsiu |
| 2p.sg. | įvargini | įvarginai | įvargindavai | įvarginsi |
| 3p.sg. | įvargina | įvargino | įvargindavo | įvargins |
| 1p.pl. | įvarginam, įvarginame | įvarginom, įvarginome | įvargindavom, įvargindavome | įvarginsime, įvarginsim |
| 2p.pl. | įvarginate, įvarginat | įvarginote, įvarginot | įvargindavot, įvargindavote | įvarginsite, įvarginsit |
| 3p.pl. | įvargina | įvargino | įvargindavo | įvargins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įvarginčiau | įvargintumėme, įvargintumėm, įvargintume |
| 2p. | įvargintum, įvargintumei | įvargintumėte, įvargintumėt |
| 3p. | įvargintų | įvargintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įvarginkime, įvarginkim | |
| 2p. | įvargink, įvarginki | įvarginkit, įvarginkite |
| 3p. | teįvarginie, teįvargina | teįvarginie, teįvargina |