/ru/
устраиваться; обзаводиться
/en/
1. (įsigyti ką) provide oneself (with); buy , purchase ; 2. (įsikurti) settle; į. į darbą find a situation, get a job; jis nori į. Vilniuje he wants to settle in Vilnius; į. naujame bute settle, arba establish oneself, in a new flat; į. patogiai make oneself comfortable ;3. start, begin; įsitaisė lyti it started raining
/de/
sich einrichten
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | įsitaisau | įsitaisiau | įsitaisydavau | įsitaisysiu |
2p.sg. | įsitaisai | įsitaisei | įsitaisydavai | įsitaisysi |
3p.sg. | įsitaiso | įsitaisė | įsitaisydavo | įsitaisys |
1p.pl. | įsitaisom, įsitaisome | įsitaisėme, įsitaisėm | įsitaisydavome | įsitaisysime |
2p.pl. | įsitaisote | įsitaisėt, įsitaisėte | įsitaisydavote | įsitaisysite |
3p.pl. | įsitaiso | įsitaisė | įsitaisydavo | įsitaisys |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | įsitaisyčiau | įsitaisytumėme, įsitaisytume |
2p. | įsitaisytum, įsitaisytumei | įsitaisytumėte |
3p. | įsitaisytų | įsitaisytų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | įsitaisykime, įsitaisykim | |
2p. | įsitaisyk, įsitaisyki | įsitaisykite, įsitaisykit |
3p. | teįsitaiso, teįsitaisai | teįsitaisai, teįsitaiso |