|
|
|
|
литовский словарь / iškurnėti | |
iškurnė́ti (iškùrna, iškurnė́jo) šnek. выбежать/выбегать, умчаться/мчаться, удрать/удирать šnek.
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | iškurnu | iškurnėjau | iškurnėdavau | iškurnėsiu |
|---|
| 2p.sg. | iškurni | iškurnėjai | iškurnėdavai | iškurnėsi |
|---|
| 3p.sg. | iškurna | iškurnėjo | iškurnėdavo | iškurnės |
|---|
| 1p.pl. | iškurname, iškurnam | iškurnėjom, iškurnėjome | iškurnėdavome, iškurnėdavom | iškurnėsim, iškurnėsime |
|---|
| 2p.pl. | iškurnate, iškurnat | iškurnėjote, iškurnėjot | iškurnėdavot, iškurnėdavote | iškurnėsite, iškurnėsit |
|---|
| 3p.pl. | iškurna | iškurnėjo | iškurnėdavo | iškurnės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | iškurnėčiau | iškurnėtumėme, iškurnėtumėm, iškurnėtume |
|---|
| 2p. | iškurnėtumei, iškurnėtum | iškurnėtumėte, iškurnėtumėt |
|---|
| 3p. | iškurnėtų | iškurnėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | iškurnėkime, iškurnėkim |
|---|
| 2p. | iškurnėk, iškurnėki | iškurnėkite, iškurnėkit |
|---|
| 3p. | teiškurna, teiškurnie | teiškurna, teiškurnie |
|---|
|
