|
|
|
|
литовский словарь / pagraužti | |
pagráužti (pagráužia, pagráužė)
1. погрызть/грызть, поглодать/глодать;
daržų̃ kenkė́jai pagraužė daigų̃ šaknìs — огородные вредители погрызли у ростков корни;
2. подмыть/подмывать; подточить/ подтачивать;
vanduõ pagraužė ùpės krañtą — вода подточила берег реки
/en/
1. (truputį) gnaw (a little); 2. (apie vandenį) undermine
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | pagraužiu | pagraužiau | pagrauždavau | pagraušiu |
|---|
| 2p.sg. | pagrauži | pagraužei | pagrauždavai | pagrauši |
|---|
| 3p.sg. | pagraužia | pagraužė | pagrauždavo | pagrauš |
|---|
| 1p.pl. | pagraužiame, pagraužiam | pagraužėme, pagraužėm | pagrauždavom, pagrauždavome | pagraušime, pagraušim |
|---|
| 2p.pl. | pagraužiate, pagraužiat | pagraužėte, pagraužėt | pagrauždavote, pagrauždavot | pagraušit, pagraušite |
|---|
| 3p.pl. | pagraužia | pagraužė | pagrauždavo | pagrauš |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | pagraužčiau | pagraužtumėm, pagraužtume, pagraužtumėme |
|---|
| 2p. | pagraužtumei, pagraužtum | pagraužtumėte, pagraužtumėt |
|---|
| 3p. | pagraužtų | pagraužtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | pagraužkime, pagraužkim |
|---|
| 2p. | pagraužk, pagraužki | pagraužkite, pagraužkit |
|---|
| 3p. | tepagraužia, tepagraužie | tepagraužie, tepagraužia |
|---|
|
