|
|
|
|
литовский словарь / išmarėti | | išmarė́ti (ìšmari, išmarė́jo) šnek. 1. (išmirti) вымереть/вымирать; 2. (išbadėti) изголодаться, натерпеться голода
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išmarėju | išmarėjau | išmarėdavau | išmarėsiu |
---|
2p.sg. | išmarėji | išmarėjai | išmarėdavai | išmarėsi |
---|
3p.sg. | išmarėja | išmarėjo | išmarėdavo | išmarės |
---|
1p.pl. | išmarėjam, išmarėjame | išmarėjom, išmarėjome | išmarėdavome, išmarėdavom | išmarėsime, išmarėsim |
---|
2p.pl. | išmarėjate, išmarėjat | išmarėjot, išmarėjote | išmarėdavote, išmarėdavot | išmarėsit, išmarėsite |
---|
3p.pl. | išmarėja | išmarėjo | išmarėdavo | išmarės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išmarėčiau | išmarėtumėme, išmarėtume, išmarėtumėm |
---|
2p. | išmarėtumei, išmarėtum | išmarėtumėt, išmarėtumėte |
---|
3p. | išmarėtų | išmarėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išmarėkim, išmarėkime |
---|
2p. | išmarėki, išmarėk | išmarėkite, išmarėkit |
---|
3p. | teišmarėjie, teišmarėja | teišmarėjie, teišmarėja |
---|
|