/ru/
щекотать
/en/
tickle
/de/
vt 1 , kūtinti, kirbinti; das kitzelt den Gaumen - tai žadina apetitą 2 knietinti, kelti norą; j-s Eitelkeit - glostyti kieno savimeilę II vimp knietėti, kniesti, magėti; es kitzelte ihn, ihm die Wahrheit zu sagen - jam knietėjo (jam) pasakyti tiesą
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | kutenu | kutenau | kutendavau | kutensiu |
| 2p.sg. | kuteni | kutenai | kutendavai | kutensi |
| 3p.sg. | kutena | kuteno | kutendavo | kutens |
| 1p.pl. | kutenam, kutename | kutenom, kutenome | kutendavom, kutendavome | kutensime, kutensim |
| 2p.pl. | kutenat, kutenate | kutenote, kutenot | kutendavot, kutendavote | kutensit, kutensite |
| 3p.pl. | kutena | kuteno | kutendavo | kutens |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kutenčiau | kutentumėme, kutentumėm, kutentume |
| 2p. | kutentumei, kutentum | kutentumėte, kutentumėt |
| 3p. | kutentų | kutentų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kutenkim, kutenkime | |
| 2p. | kutenki, kutenk | kutenkite, kutenkit |
| 3p. | tekutena, tekutenie | tekutenie, tekutena |