|
|
|
|
литовский словарь / iškalbinėti | |
iškalbinė́ti (iškalbinė́ja, iškalbinė́jo) džn. mžb. — выговаривать, упрекать, укорять;
/en/
reprimand , lecture
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | iškalbinėju | iškalbinėjau | iškalbinėdavau | iškalbinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | iškalbinėji | iškalbinėjai | iškalbinėdavai | iškalbinėsi |
|---|
| 3p.sg. | iškalbinėja | iškalbinėjo | iškalbinėdavo | iškalbinės |
|---|
| 1p.pl. | iškalbinėjame, iškalbinėjam | iškalbinėjom, iškalbinėjome | iškalbinėdavom, iškalbinėdavome | iškalbinėsime, iškalbinėsim |
|---|
| 2p.pl. | iškalbinėjate, iškalbinėjat | iškalbinėjot, iškalbinėjote | iškalbinėdavote, iškalbinėdavot | iškalbinėsit, iškalbinėsite |
|---|
| 3p.pl. | iškalbinėja | iškalbinėjo | iškalbinėdavo | iškalbinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | iškalbinėčiau | iškalbinėtumėme, iškalbinėtume, iškalbinėtumėm |
|---|
| 2p. | iškalbinėtumei, iškalbinėtum | iškalbinėtumėt, iškalbinėtumėte |
|---|
| 3p. | iškalbinėtų | iškalbinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | iškalbinėkim, iškalbinėkime |
|---|
| 2p. | iškalbinėki, iškalbinėk | iškalbinėkite, iškalbinėkit |
|---|
| 3p. | teiškalbinėjie, teiškalbinėja | teiškalbinėja, teiškalbinėjie |
|---|
|
