|
|
|
|
литовский словарь / braukštelėti | |
bráukštelėti (bráukštelėja, bráukštelėjo) — стукнуть/стукать, ударить/ударять
/en/
give a knock/bang/tap
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | braukšteliu | braukštelėjau | braukštelėdavau | braukštelėsiu |
|---|
| 2p.sg. | braukšteli | braukštelėjai | braukštelėdavai | braukštelėsi |
|---|
| 3p.sg. | braukšteli | braukštelėjo | braukštelėdavo | braukštelės |
|---|
| 1p.pl. | braukštelime, braukštelim | braukštelėjome, braukštelėjom | braukštelėdavom, braukštelėdavome | braukštelėsim, braukštelėsime |
|---|
| 2p.pl. | braukštelite, braukštelit | braukštelėjot, braukštelėjote | braukštelėdavot, braukštelėdavote | braukštelėsite, braukštelėsit |
|---|
| 3p.pl. | braukšteli | braukštelėjo | braukštelėdavo | braukštelės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | braukštelėčiau | braukštelėtumėm, braukštelėtume, braukštelėtumėme |
|---|
| 2p. | braukštelėtum, braukštelėtumei | braukštelėtumėt, braukštelėtumėte |
|---|
| 3p. | braukštelėtų | braukštelėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | braukštelėkim, braukštelėkime |
|---|
| 2p. | braukštelėki, braukštelėk | braukštelėkite, braukštelėkit |
|---|
| 3p. | tebraukštelie, tebraukšteli | tebraukšteli, tebraukštelie |
|---|
|
