|
|
|
|
литовский словарь / išsielvartauti | |
išsielvartáuti (išsielvartáuja, išsielvartãvo) проскорбеть/скорбеть
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išsielvartauju | išsielvartavau | išsielvartaudavau | išsielvartausiu |
|---|
| 2p.sg. | išsielvartauji | išsielvartavai | išsielvartaudavai | išsielvartausi |
|---|
| 3p.sg. | išsielvartauja | išsielvartavo | išsielvartaudavo | išsielvartaus |
|---|
| 1p.pl. | išsielvartaujam, išsielvartaujame | išsielvartavom, išsielvartavome | išsielvartaudavome, išsielvartaudavom | išsielvartausime, išsielvartausim |
|---|
| 2p.pl. | išsielvartaujat, išsielvartaujate | išsielvartavote, išsielvartavot | išsielvartaudavote, išsielvartaudavot | išsielvartausite, išsielvartausit |
|---|
| 3p.pl. | išsielvartauja | išsielvartavo | išsielvartaudavo | išsielvartaus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išsielvartaučiau | išsielvartautumėme, išsielvartautumėm, išsielvartautume |
|---|
| 2p. | išsielvartautumei, išsielvartautum | išsielvartautumėt, išsielvartautumėte |
|---|
| 3p. | išsielvartautų | išsielvartautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išsielvartaukime, išsielvartaukim |
|---|
| 2p. | išsielvartauk, išsielvartauki | išsielvartaukit, išsielvartaukite |
|---|
| 3p. | teišsielvartauja, teišsielvartaujie | teišsielvartaujie, teišsielvartauja |
|---|
|
