/ru/
взвизгивать, повизгивать
/en/
be screaming/screeching
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | žvygauju | žvygavau | žvygaudavau | žvygausiu |
2p.sg. | žvygauji | žvygavai | žvygaudavai | žvygausi |
3p.sg. | žvygauja | žvygavo | žvygaudavo | žvygaus |
1p.pl. | žvygaujame, žvygaujam | žvygavom, žvygavome | žvygaudavome, žvygaudavom | žvygausim, žvygausime |
2p.pl. | žvygaujat, žvygaujate | žvygavote, žvygavot | žvygaudavot, žvygaudavote | žvygausite, žvygausit |
3p.pl. | žvygauja | žvygavo | žvygaudavo | žvygaus |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | žvygaučiau | žvygautumėme, žvygautumėm, žvygautume |
2p. | žvygautum, žvygautumei | žvygautumėte, žvygautumėt |
3p. | žvygautų | žvygautų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | žvygaukime, žvygaukim | |
2p. | žvygauki, žvygauk | žvygaukit, žvygaukite |
3p. | težvygaujie, težvygauja | težvygauja, težvygaujie |