|
|
|
|
литовский словарь / išrakinėti | | išrakinė́ti (išrakinė́ja, išrakinė́jo) džn. mžb. выковыривать/ выковырять
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išrakinėju | išrakinėjau | išrakinėdavau | išrakinėsiu |
---|
2p.sg. | išrakinėji | išrakinėjai | išrakinėdavai | išrakinėsi |
---|
3p.sg. | išrakinėja | išrakinėjo | išrakinėdavo | išrakinės |
---|
1p.pl. | išrakinėjame, išrakinėjam | išrakinėjome, išrakinėjom | išrakinėdavom, išrakinėdavome | išrakinėsime, išrakinėsim |
---|
2p.pl. | išrakinėjat, išrakinėjate | išrakinėjot, išrakinėjote | išrakinėdavot, išrakinėdavote | išrakinėsite, išrakinėsit |
---|
3p.pl. | išrakinėja | išrakinėjo | išrakinėdavo | išrakinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išrakinėčiau | išrakinėtume, išrakinėtumėme, išrakinėtumėm |
---|
2p. | išrakinėtumei, išrakinėtum | išrakinėtumėte, išrakinėtumėt |
---|
3p. | išrakinėtų | išrakinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išrakinėkime, išrakinėkim |
---|
2p. | išrakinėki, išrakinėk | išrakinėkit, išrakinėkite |
---|
3p. | teišrakinėjie, teišrakinėja | teišrakinėjie, teišrakinėja |
---|
|