/en/
instruct
/de/
unterweisen* vt
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | instruktuoju | instruktavau | instruktuodavau | instruktuosiu |
2p.sg. | instruktuoji | instruktavai | instruktuodavai | instruktuosi |
3p.sg. | instruktuoja | instruktavo | instruktuodavo | instruktuos |
1p.pl. | instruktuojam, instruktuojame | instruktavome, instruktavom | instruktuodavom, instruktuodavome | instruktuosime, instruktuosim |
2p.pl. | instruktuojat, instruktuojate | instruktavote, instruktavot | instruktuodavot, instruktuodavote | instruktuosit, instruktuosite |
3p.pl. | instruktuoja | instruktavo | instruktuodavo | instruktuos |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | instruktuočiau | instruktuotume, instruktuotumėme, instruktuotumėm |
2p. | instruktuotumei, instruktuotum | instruktuotumėt, instruktuotumėte |
3p. | instruktuotų | instruktuotų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | instruktuokim, instruktuokime | |
2p. | instruktuoki, instruktuok | instruktuokit, instruktuokite |
3p. | teinstruktuoja, teinstruktuojie | teinstruktuoja, teinstruktuojie |