|
|
|
|
литовский словарь / išplonėti | | išplonė́ti (išplonė́ja, išplonė́jo) истончиться/истончаться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išplonėju | išplonėjau | išplonėdavau | išplonėsiu |
---|
2p.sg. | išplonėji | išplonėjai | išplonėdavai | išplonėsi |
---|
3p.sg. | išplonėja | išplonėjo | išplonėdavo | išplonės |
---|
1p.pl. | išplonėjam, išplonėjame | išplonėjome, išplonėjom | išplonėdavom, išplonėdavome | išplonėsime, išplonėsim |
---|
2p.pl. | išplonėjate, išplonėjat | išplonėjote, išplonėjot | išplonėdavot, išplonėdavote | išplonėsite, išplonėsit |
---|
3p.pl. | išplonėja | išplonėjo | išplonėdavo | išplonės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išplonėčiau | išplonėtumėme, išplonėtumėm, išplonėtume |
---|
2p. | išplonėtumei, išplonėtum | išplonėtumėte, išplonėtumėt |
---|
3p. | išplonėtų | išplonėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išplonėkime, išplonėkim |
---|
2p. | išplonėk, išplonėki | išplonėkit, išplonėkite |
---|
3p. | teišplonėjie, teišplonėja | teišplonėjie, teišplonėja |
---|
|