|
|
|
|
литовский словарь / ūrioti | |
ū́rioti (ū́rioja, ū́riojo) šnek. обваливать, обрушивать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | ūrioju | ūriojau | ūriodavau | ūriosiu |
|---|
| 2p.sg. | ūrioji | ūriojai | ūriodavai | ūriosi |
|---|
| 3p.sg. | ūrioja | ūriojo | ūriodavo | ūrios |
|---|
| 1p.pl. | ūriojam, ūriojame | ūriojom, ūriojome | ūriodavome, ūriodavom | ūriosime, ūriosim |
|---|
| 2p.pl. | ūriojate, ūriojat | ūriojote, ūriojot | ūriodavote, ūriodavot | ūriosit, ūriosite |
|---|
| 3p.pl. | ūrioja | ūriojo | ūriodavo | ūrios |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | ūriočiau | ūriotume, ūriotumėm, ūriotumėme |
|---|
| 2p. | ūriotumei, ūriotum | ūriotumėte, ūriotumėt |
|---|
| 3p. | ūriotų | ūriotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | ūriokim, ūriokime |
|---|
| 2p. | ūrioki, ūriok | ūriokit, ūriokite |
|---|
| 3p. | teūriojie, teūrioja | teūrioja, teūriojie |
|---|
|
