/ru/
аннулировть; отменять
/en/
annul; (skolą, nutarimą) cancel; (mandatą ir pan.) nullify
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | anuliuoju | anuliavau | anuliuodavau | anuliuosiu |
| 2p.sg. | anuliuoji | anuliavai | anuliuodavai | anuliuosi |
| 3p.sg. | anuliuoja | anuliavo | anuliuodavo | anuliuos |
| 1p.pl. | anuliuojam, anuliuojame | anuliavom, anuliavome | anuliuodavom, anuliuodavome | anuliuosime, anuliuosim |
| 2p.pl. | anuliuojat, anuliuojate | anuliavot, anuliavote | anuliuodavote, anuliuodavot | anuliuosite, anuliuosit |
| 3p.pl. | anuliuoja | anuliavo | anuliuodavo | anuliuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | anuliuočiau | anuliuotume, anuliuotumėme, anuliuotumėm |
| 2p. | anuliuotumei, anuliuotum | anuliuotumėt, anuliuotumėte |
| 3p. | anuliuotų | anuliuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | anuliuokime, anuliuokim | |
| 2p. | anuliuoki, anuliuok | anuliuokit, anuliuokite |
| 3p. | teanuliuojie, teanuliuoja | teanuliuoja, teanuliuojie |