/en/
argue (that), reason (that)
/de/
argumentierien vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | argumentuoju | argumentavau | argumentuodavau | argumentuosiu |
| 2p.sg. | argumentuoji | argumentavai | argumentuodavai | argumentuosi |
| 3p.sg. | argumentuoja | argumentavo | argumentuodavo | argumentuos |
| 1p.pl. | argumentuojam, argumentuojame | argumentavom, argumentavome | argumentuodavom, argumentuodavome | argumentuosime, argumentuosim |
| 2p.pl. | argumentuojate, argumentuojat | argumentavote, argumentavot | argumentuodavote, argumentuodavot | argumentuosit, argumentuosite |
| 3p.pl. | argumentuoja | argumentavo | argumentuodavo | argumentuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | argumentuočiau | argumentuotumėm, argumentuotumėme, argumentuotume |
| 2p. | argumentuotumei, argumentuotum | argumentuotumėt, argumentuotumėte |
| 3p. | argumentuotų | argumentuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | argumentuokim, argumentuokime | |
| 2p. | argumentuoki, argumentuok | argumentuokite, argumentuokit |
| 3p. | teargumentuojie, teargumentuoja | teargumentuojie, teargumentuoja |