viršūnė
верхушка, вершина
/en/viršūnė
1. (medžio) top; (kalno) summit; top; peak; apex (pl t. p. apices ); plaučio v. apex of a lung; trikampio v. apex of a triangle;2. prk. acme
/de/viršūnė
1 (kalno) Gipfel m -s, - 2 (medžio) Wipfel m -s, -
viršūnė