|
|
|
|
литовский словарь / ponėti | |
ponė́ti (ponė́ja, ponė́jo) — превращаться в барина
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | ponėju | ponėjau | ponėdavau | ponėsiu |
|---|
| 2p.sg. | ponėji | ponėjai | ponėdavai | ponėsi |
|---|
| 3p.sg. | ponėja | ponėjo | ponėdavo | ponės |
|---|
| 1p.pl. | ponėjam, ponėjame | ponėjome, ponėjom | ponėdavome, ponėdavom | ponėsim, ponėsime |
|---|
| 2p.pl. | ponėjate, ponėjat | ponėjote, ponėjot | ponėdavot, ponėdavote | ponėsit, ponėsite |
|---|
| 3p.pl. | ponėja | ponėjo | ponėdavo | ponės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | ponėčiau | ponėtume, ponėtumėm, ponėtumėme |
|---|
| 2p. | ponėtumei, ponėtum | ponėtumėt, ponėtumėte |
|---|
| 3p. | ponėtų | ponėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | ponėkim, ponėkime |
|---|
| 2p. | ponėki, ponėk | ponėkite, ponėkit |
|---|
| 3p. | teponėjie, teponėja | teponėjie, teponėja |
|---|
|
