/ru/
нарвать; награбить
/en/
1. (prigrobti) amass/get by robbery/plunder; 2. tear , rend (a quantity of)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | priplėšiu | priplėšiau | priplėšdavau | priplėšiu |
| 2p.sg. | priplėši | priplėšei | priplėšdavai | priplėši |
| 3p.sg. | priplėšia | priplėšė | priplėšdavo | priplėš |
| 1p.pl. | priplėšiame, priplėšiam | priplėšėme, priplėšėm | priplėšdavom, priplėšdavome | priplėšim, priplėšime |
| 2p.pl. | priplėšiat, priplėšiate | priplėšėt, priplėšėte | priplėšdavote, priplėšdavot | priplėšit, priplėšite |
| 3p.pl. | priplėšia | priplėšė | priplėšdavo | priplėš |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | priplėščiau | priplėštumėm, priplėštume, priplėštumėme |
| 2p. | priplėštumei, priplėštum | priplėštumėte, priplėštumėt |
| 3p. | priplėštų | priplėštų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | priplėškim, priplėškime | |
| 2p. | priplėšk, priplėški | priplėškite, priplėškit |
| 3p. | tepriplėšia, tepriplėšie | tepriplėšie, tepriplėšia |