|
|
|
|
литовский словарь / išdaigauti | |
išdaigáuti (išdaigáuja, išdaigãvo) — проказничать šnek., шалить, совершить проделки, шутить;
/en/
play pranks
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išdaigauju | išdaigavau | išdaigaudavau | išdaigausiu |
|---|
| 2p.sg. | išdaigauji | išdaigavai | išdaigaudavai | išdaigausi |
|---|
| 3p.sg. | išdaigauja | išdaigavo | išdaigaudavo | išdaigaus |
|---|
| 1p.pl. | išdaigaujame, išdaigaujam | išdaigavome, išdaigavom | išdaigaudavome, išdaigaudavom | išdaigausim, išdaigausime |
|---|
| 2p.pl. | išdaigaujat, išdaigaujate | išdaigavot, išdaigavote | išdaigaudavot, išdaigaudavote | išdaigausite, išdaigausit |
|---|
| 3p.pl. | išdaigauja | išdaigavo | išdaigaudavo | išdaigaus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išdaigaučiau | išdaigautume, išdaigautumėme, išdaigautumėm |
|---|
| 2p. | išdaigautum, išdaigautumei | išdaigautumėte, išdaigautumėt |
|---|
| 3p. | išdaigautų | išdaigautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išdaigaukime, išdaigaukim |
|---|
| 2p. | išdaigauk, išdaigauki | išdaigaukit, išdaigaukite |
|---|
| 3p. | teišdaigaujie, teišdaigauja | teišdaigauja, teišdaigaujie |
|---|
|
