/ru/
избегать; уклоняться; увиливать
/en/
1. avoid, evade, shun; steer clear (of) šnek.; v. ką susitikti avoid meeting smb; v. atsakymo evade a question , parry a question; v. mūšio kar. avoid action; v. smūgio dodge a blow ; v. atsakomybės dodge the responsibility;2. (bijoti, nedrįsti) be shy
/de/
(ko) meiden* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | vengiu | vengiau | vengdavau | vengsiu |
| 2p.sg. | vengi | vengei | vengdavai | vengsi |
| 3p.sg. | vengia | vengė | vengdavo | vengs |
| 1p.pl. | vengiam, vengiame | vengėm, vengėme | vengdavome, vengdavom | vengsime, vengsim |
| 2p.pl. | vengiat, vengiate | vengėte, vengėt | vengdavot, vengdavote | vengsit, vengsite |
| 3p.pl. | vengia | vengė | vengdavo | vengs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | vengčiau | vengtumėme, vengtume, vengtumėm |
| 2p. | vengtumei, vengtum | vengtumėte, vengtumėt |
| 3p. | vengtų | vengtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | venkim, venkime | |
| 2p. | venki, venk | venkite, venkit |
| 3p. | tevengia, tevengie | tevengia, tevengie |