|
|
|
|
литовский словарь / įgurnėti | |
įgurnė́ti (į̃gurna, įgurnė́jo) šnek. вомчаться/мчаться; влететь/влетать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įgurnu | įgurnėjau | įgurnėdavau | įgurnėsiu |
|---|
| 2p.sg. | įgurni | įgurnėjai | įgurnėdavai | įgurnėsi |
|---|
| 3p.sg. | įgurna | įgurnėjo | įgurnėdavo | įgurnės |
|---|
| 1p.pl. | įgurname, įgurnam | įgurnėjom, įgurnėjome | įgurnėdavome, įgurnėdavom | įgurnėsim, įgurnėsime |
|---|
| 2p.pl. | įgurnate, įgurnat | įgurnėjote, įgurnėjot | įgurnėdavot, įgurnėdavote | įgurnėsit, įgurnėsite |
|---|
| 3p.pl. | įgurna | įgurnėjo | įgurnėdavo | įgurnės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įgurnėčiau | įgurnėtumėm, įgurnėtume, įgurnėtumėme |
|---|
| 2p. | įgurnėtum, įgurnėtumei | įgurnėtumėte, įgurnėtumėt |
|---|
| 3p. | įgurnėtų | įgurnėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įgurnėkim, įgurnėkime |
|---|
| 2p. | įgurnėk, įgurnėki | įgurnėkit, įgurnėkite |
|---|
| 3p. | teįgurna, teįgurnie | teįgurnie, teįgurna |
|---|
|
