|
|
|
|
литовский словарь / prikauti | | prikáuti (prikáuna, prikóvė) много убить/убивать, поубивать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | prikaunu | prikoviau | prikaudavau | prikausiu |
---|
2p.sg. | prikauni | prikovei | prikaudavai | prikausi |
---|
3p.sg. | prikauna | prikovė | prikaudavo | prikaus |
---|
1p.pl. | prikaunam, prikauname | prikovėme, prikovėm | prikaudavome, prikaudavom | prikausime, prikausim |
---|
2p.pl. | prikaunat, prikaunate | prikovėte, prikovėt | prikaudavote, prikaudavot | prikausite, prikausit |
---|
3p.pl. | prikauna | prikovė | prikaudavo | prikaus |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | prikaučiau | prikautumėme, prikautumėm, prikautume |
---|
2p. | prikautum, prikautumei | prikautumėt, prikautumėte |
---|
3p. | prikautų | prikautų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | prikaukime, prikaukim |
---|
2p. | prikauk, prikauki | prikaukite, prikaukit |
---|
3p. | teprikauna, teprikaunie | teprikaunie, teprikauna |
---|
|