/en/
normalize
/de/
normalisieren vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | normalizuoju | normalizavau | normalizuodavau | normalizuosiu |
| 2p.sg. | normalizuoji | normalizavai | normalizuodavai | normalizuosi |
| 3p.sg. | normalizuoja | normalizavo | normalizuodavo | normalizuos |
| 1p.pl. | normalizuojame, normalizuojam | normalizavom, normalizavome | normalizuodavom, normalizuodavome | normalizuosim, normalizuosime |
| 2p.pl. | normalizuojat, normalizuojate | normalizavote, normalizavot | normalizuodavote, normalizuodavot | normalizuosite, normalizuosit |
| 3p.pl. | normalizuoja | normalizavo | normalizuodavo | normalizuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | normalizuočiau | normalizuotumėme, normalizuotume, normalizuotumėm |
| 2p. | normalizuotum, normalizuotumei | normalizuotumėte, normalizuotumėt |
| 3p. | normalizuotų | normalizuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | normalizuokime, normalizuokim | |
| 2p. | normalizuok, normalizuoki | normalizuokit, normalizuokite |
| 3p. | tenormalizuojie, tenormalizuoja | tenormalizuoja, tenormalizuojie |