/ru/
выткать, соткать (себе)
/en/
weave (for oneself)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsiaudžiu, išsiaučiu | išsiaudžiau, išsiaučiau | išsiausdavau, išsiausdavau | išsiausiu, išsiausiu |
| 2p.sg. | išsiaudi, išsiauti | išsiautei, išsiaudei | išsiausdavai, išsiausdavai | išsiausi, išsiausi |
| 3p.sg. | išsiaudžia, išsiaučia | išsiaudė, išsiautė | išsiausdavo, išsiausdavo | išsiaus, išsiaus |
| 1p.pl. | išsiaučiame, išsiaudžiam, išsiaudžiame, išsiaučiam | išsiaudėme, išsiautėme, išsiautėm, išsiaudėm | išsiausdavome, išsiausdavome, išsiausdavom | išsiausime, išsiausime, išsiausim |
| 2p.pl. | išsiaučiate, išsiaudžiate, išsiaučiat | išsiaudėt, išsiaudėte, išsiautėte, išsiautėt | išsiausdavote, išsiausdavote, išsiausdavot | išsiausit, išsiausite, išsiausite |
| 3p.pl. | išsiaučia, išsiaudžia | išsiautė, išsiaudė | išsiausdavo, išsiausdavo | išsiaus, išsiaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsiausčiau, išsiausčiau | išsiaustumėm, išsiaustumėme, išsiaustumėme, išsiaustume, išsiaustume |
| 2p. | išsiaustumei, išsiaustumei, išsiaustum, išsiaustum | išsiaustumėte, išsiaustumėte, išsiaustumėt |
| 3p. | išsiaustų, išsiaustų | išsiaustų, išsiaustų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsiauskim, išsiauskim, išsiauskime, išsiauskime | |
| 2p. | išsiausk, išsiausk, išsiauski, išsiauski | išsiauskite, išsiauskite, išsiauskit, išsiauskit |
| 3p. | teišsiautie, teišsiaudie | teišsiautie, teišsiaudie |