|
|
|
|
литовский словарь / sukomponuoti | |
sukomponúoti (sukomponúoja, sukomponãvo) составить/составлять; скомпоновать/компоновать
/en/
arrange , arrange the parts (of), put together
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sukomponuoju | sukomponavau | sukomponuodavau | sukomponuosiu |
|---|
| 2p.sg. | sukomponuoji | sukomponavai | sukomponuodavai | sukomponuosi |
|---|
| 3p.sg. | sukomponuoja | sukomponavo | sukomponuodavo | sukomponuos |
|---|
| 1p.pl. | sukomponuojame, sukomponuojam | sukomponavome, sukomponavom | sukomponuodavome, sukomponuodavom | sukomponuosim, sukomponuosime |
|---|
| 2p.pl. | sukomponuojat, sukomponuojate | sukomponavot, sukomponavote | sukomponuodavot, sukomponuodavote | sukomponuosite, sukomponuosit |
|---|
| 3p.pl. | sukomponuoja | sukomponavo | sukomponuodavo | sukomponuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sukomponuočiau | sukomponuotumėme, sukomponuotumėm, sukomponuotume |
|---|
| 2p. | sukomponuotum, sukomponuotumei | sukomponuotumėt, sukomponuotumėte |
|---|
| 3p. | sukomponuotų | sukomponuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sukomponuokime, sukomponuokim |
|---|
| 2p. | sukomponuoki, sukomponuok | sukomponuokit, sukomponuokite |
|---|
| 3p. | tesukomponuoja, tesukomponuojie | tesukomponuojie, tesukomponuoja |
|---|
|
